„Euro 2020“ grupės varžybų pabaiga – ką pamatėme, kuo džiaugėmės ir kas mus labiausiai nuvylė?

Europos futbolo čempionate baigėsi grupės varžybų etapas ir dabar 16 stipriausių komandų jau žino ne tik savo varžovus aštuntfinalyje, bet ir teorinį kelią iki Senojo žemyno futbolo karūnos. Jau dabar aišku, kad išvysime bent vieną klasikinę dvikovą, o ir vėlesniuose etapuose nusimato labai įdomių rungtynių. „Betsafe“ apžvelgia svarbiausius ir įdomiausius grupės varžybų įvykius.

Didžiausias nusivylimas – Turkija

Prieš čempionatą vadinta „juoduoju arkliuku“ ir būsimąją favoritu žudike pagal amžiaus vidurkį jauniausia turnyro komanda namo išvažiavo su vos vienu įmuštu įvarčiu ir prasčiausiu įvarčių santykiu (-7).

Prie rinktinės vairo grįžęs 69-erių Senolas Gunešas savo dispozicijoje turėjo tikrai labai domią ir talentingą komandą, tačiau jos potencialas taip ir liko neatrakintas.

Jau pirmose grupės rungtynėse su Italija turkai atrodė išsigandę ir per 90 minučių aikštėje nesukūrė iš esmės nieko. Tai buvo galima bandyti pateisinti startiniu jauduliu, juolab, kad turkai pagal amžių buvo jauniausia turnyro komanda. Be to, žaista su viena geriausių viso grupės etapo komandų.

Vis dėlto nei antrasis susitikimas su Velsu, nei trečiasis su Šveicarija nieko geresnio turkų žaidime neparodė. Pirmasis įvartis pelnytas tik sužaidus 240 minučių čempionate, o vienas geriausių Prancūzijos čempionato puolėjų Burakas Yilmazas taip ir liko tuščias.

S. Gunešo likimas rinktinėje kol kas nėra aiškus. Tai legendinis treneris Turkijoje, su kuriuo rinktinė 2002 m. pasaulio čempionate nužygiavo iki pusfinalio ir vėliau laimėjo bronzą. Po to pasaulio pirmenybėse turkai daugiau nėra žaidę, bet atranką į 2022 m. turnyrą kol kas pradėjo visai neblogai.

Įsimintiniausias momentas – Christiano Erikseno nelaimė

Joks įvartis, joks vartininko atmuštas kamuolys ir joks kitas įvykis šiame čempionate net negali lygintis su tuo, kad Kopenhagos stadione nutiko birželio 12 dieną. Danui Christianui Eriksenui susmukus ant aikštės, medikams jį gaivinant defibriliatoriumi, o komandos draugams aiškiai verkiant milijonai žmonių prie TV ekranų sėdėjo užgniaužę kvapą.

Nors žodžių junginys „stebėjo užgniaužę kvapą“ yra per dažnai vartojama klišė, tačiau šįkart tai buvo būtent taip. Tokio rango ir tokio matomumo rungtynėse iki šiol panašių nelaimių nėra buvę. Įsivaizduokite, kad milijonai žmonių visame pasaulyje, nusprendę vakarą praleisti atsipalaiduodami su futbolo rungtynėmis, pamato žmogaus mirtį. Ačiū Dievui, bet C. Eriksenas yra gyvas.

Sunku net suvokti, su kokiomis mintimis tą patį vakarą po valandos danai grįžo į aikštę ir tęsė rungtynes su Suomija, kurias galiausiai pralaimėjo 0:1. Dėl C. Erikseno nelaimės kiek nublanko ir kovingųjų suomių neblogas pasirodymas turnyre, bet patys Danijos futbolininkai galiausiai išlipo iš balos sausi ir žais aštuntfinalyje.

Širdžių čempionai – Vengrijos rinktinė

Su Prancūzija, Vokietija ir Portugalija į vieną grupę patekę vengrai atrodė pasmerkti iš anksto, tačiau „Euro 2020“ demonstravo kovingumo pavyzdžius ir į savo pusę patraukė daugybės sirgalių širdis.

Pirmose rungtynėse su Europos čempionais portugalais vengrai demonstravo malonų akiai žaidimą ir išlaikė nulines lygiąsias 84 minutes. Ties 80 minučių riba vengrai įmušė patys, bet portugalų laimei pakilo nuošalę rodanti vėliavėlė. Pralaimėti 0:3 vengrai tikrai nenusipelnė ir tai įrodė kitose rungtynėse.

Lygiosios su pasaulio čempionais prancūzais pirmiems įmušus įvartį ir įspūdingos 90 minučių su Vokietijos rinktine. Šios rinktinės žaidimu buvo neįmanoma nors kiek nesusižavėti. Ką sako vien tai, kad išsigandę vokiečiai per paskutines 10 mačo minučių demonstravo įspūdingus laiko deginimo ir kamuolio marinavimo įgūdžius, bijodami, kad visas rungtynes juos gainioję vengrai neįmuštų trečiojo įvarčio, kuris būtų paskandinęs Jaochimo Loewo auklėtinius.

Vengrija išvyko namo su 2 taškais ir paskutine grupės vieta, tačiau aukštai iškeltomis galvomis ir sirgalių pasididžiavimu. Ši rinktinė tikrai buvo verta daugiau.

Nevykėliai – Rusijos rinktinė

Tik nereikia šio įvertinimo sieti su politika – Rusijos rinktinė žaidėjai iš Europos čempionato grįžo pabrukę uodegas, Maskvoje saugomi policijos pareigūnų ir specialiojo OMON būrio, nes žinojo, kad milijonai šalies futbolo gerbėjų norėtų juos sumaišyti su žemėmis. Šalies sporto žurnalistai savo tekstuose būtent tai ir padarė.

Po pirmojo grupės varžybų turo ir visiškai beviltiško pralaimėjimo Belgijai rusai atrodė, kaip patekę į ne tą lygį. Stanislavo Čerčešovo auklėtiniams pavyko reabilituotis laimėjus prieš Suomiją po labai gražaus Aleksejaus Mirančiuko įvarčio. Ši pergalė ir visai neblogas rusų žaidimas kėlė intrigą prieš trečiąjį turą, kuriame rusai vėl atrodė beviltiškai.

Tiesa, rungtynėse su Danija iki 59-osios minutės rusams viskas klostėsi pakankamai neblogai. Aleksandras Golovinas buvo netoli įvarčio pirmajame kėlinyje, o ir po Mikkelio Damsgaardo įvarčio 38-ąją minutę danai pirmavo, tačiau rusams pakako lygiųjų, tad lėkti be galvos tikrai nebuvo kur.

Vis dėlto gynėjo perdavimas atgal link vartininko buvo toks nevykęs, kad Yussufas Poulsenas pelnė antrą danų įvartį, o po jo pakrikusiems rusams danai atseikėjo dar du.

Vienintelis pagyrų šiame čempionate nusipelnęs rusas – vartininkas Matvejus Safonovas. Jei ne pirmajame mače nežaidęs vos 22 metų „Krasnodar“ klubo vartininkas, danų įvarčių skaičius galėjo būti dar bent keliais didesnis.

Nelaimėlis – Martinas Dubravka

Taip, Rusijos rinktinės gynėjo Romano Zobnino klaida perduodant kamuolį savo vartininkui yra turbūt komiškiausias ir labiausiai nevykęs „Euro 2020“ grupės etapo momentas, tačiau ne mažesnė nelaimė ištiko ir Slovakijos rinktinės vartininką.

Lemiamose E grupės rungtynėse 3 taškus jau turėjusiems slovakams pakako lygiųjų su iki tol strigusia Ispanija. Pakako ir pralaimėjimu iki 2 įvarčių skirtumu, tačiau slovakai prasileido 5 įvarčius ir su fanfaromis išvažiavo namo.

Vartininkas M. Dubravka buvo ką tik atmušęs nevykusį Alvaro Moratos 11 m baudos smūgį, kai pats į savo vartus įmetė pirmąjį įvartį. Po galingo Pablo Sarabia šūvio į skersinį 30-ąją minutę kamuolys aukštai iššoko į orą, o jam leidžiantis kone ant skersinio vartų sargas bandydamas jį numušti į užribį sugebėjo nukreipti į savo vartus.

M. Dubravka pasiekė savotišką rekordą – tapo pirmuoju vartininku Europos bei pasaulio čempionatuose, per vienerias rungtynes ir atmušusiu baudinį, ir įsimušusiu į savo vartus.

Tai buvo šio mačo lūžis, po kurio pakrikę slovakai nesugebėjo sustabdyti, kaip sakė ispanų treneris Luisas Enrique, „butelį atkimšusių“ ispanų.

Tik šiek tiek mažesniu nelaimėliu galime pavadinti Lenkijos superžvaigždę Robertą Lewandowskį, kuris lemiamose tos pačios E grupės rungtynėse su Švedija pirmajame kėlinyje per bene dvi sekundes sugebėjo dukart iš eilės smūgiais galva pataikyti į skersinį.

Rokenrolas – Italijos rinktinė

Roberto Mancini auklėtiniai grupės etapą įveikė su daina – pelnyti septyni įvarčiai, nepraleista nė vieno, iškovotos visos trys pergalės, o aikštėje pasirodė net 25 iš 26 komandos žaidėjų. Nerungtyniavo tik trečiasis vartininkas Alexas Meretas.

Šis faktas daug pasako apie trenerio pasitikėjimą komanda, komandos pasitikėjimą vienas kitu ir Italijos rinktinės sudėties gylį.

Galbūt ir ne pačioje sunkiausioje grupėje Italija žaidė nuostabų futbolą, paremtą gražiomis atakomis, žaibiškais prasiveržimais kraštais, puikiais perdavimais, emocijomis ir gražiais įvarčiais.

Domenico Berardi, Manuelį Locatelli ir Leonardo Spinazzola jau dabar galime vadinti vienais čempionato atradimų, o Italijos rinktinę – viena didžiausių favoričių.

Stilius – Roberto Mancini

Pamačius Italijos rinktinės strategą su tuo šviesiai pilku „Armani“ švarku, pagražintu nacionaline Italijos simbolika, kaklaraiščiu su Italijos vėliavos spalvų juostele bei iš visos širdies traukiančiu nacionalinį himną nori nenori pagalvoji: „Norėčiau ir aš taip atrodyti būdamas 56-erių“.

Galime net neabejoti, kad tokių švarkų paklausa šią vasarą ir rudenį Europoje gerokai išaugs, ypač, jeigu Italijos rinktinė toliau žais taip užtikrintai.

R. Mancini galime drąsiai jau dabar tituluoti šio čempionato stiliaus ikona. Iš pirmo žvilgsnio ramiai atrodantis italas rungtynių metu emocingai vadovauja savo komandai, tačiau atrodo nepriekaištingai kone visada. Žinoma, niekam nerūpėtų stilius, jei italai žaistų prastai, bet dabartinis italų žaidimas tik neša dar daugiau rokenrolo į visą Italijos rinktinės įvaizdį.

O ar matėte, kaip R. Mancini sustabdė į jį skriejusį kamuolį rungtynėse su Velsu? Arba kaip po mačo atsakinėdamas į žurnalistų klausimus treneris stovėjo švarką viena ranka laikydamas permestą per petį? Turbūt nėra tinkamesnio žodžio, apibūdinti italų trenerio išvaizdą nei tiesiog „kietas“ (cool).

Rekordininkas – Cristiano Ronaldo

36-erių metų portugalas, rungtyniaujantis jau net penktajame savo Europos čempionate, po grupės varžybų yra rezultatyviausias turnyro žaidėjas. Jis jau pelnė 5 įvarčius, tiesa 3 iš jų įmušė baudiniais. Nepaisant to, veterano įtaka portugalų žaidimui vis dar yra neišmatuojama.

Jau per trejas sužaistas rungtynes portugalas gerokai papildė savo asmeninių rekordų knygą. Jis įmušė jau penktajame Europos čempionate (vienintelis), o iš viso Europos čempionatuose jau yra pelnęs 14 įvarčių, kas irgi yra rekordas.

Jis dabar yra vyriausias žaidėjas, Europos čempionato mače pelnęs dublį, vyriausias kada nors už Portugaliją pasižymėjęs futbolininkas bei iš viso rinktinėje įmušęs 109 įvarčius. Tiek pat yra pelnęs iranietis Ali Daei – šis skaičius yra visų laikų rinktinių futbolo rekordas.

Maža to, C. Ronaldo jau yra rezultatyviausias visų laikų žaidėjas, pagal įvarčius, pelnytus susumavus Europos ir pasaulio čempionatus – tokių turi 21.

Niekšelis – Marko Arnautovičius. Vienas geriausių Austrijos futbolininkų užsidirbo diskvalifikaciją dėl nepagarbos savo varžovui, kai po pelnyto įvarčio į Šiaurės Makedonijos vartus pažėrė įžeidimų Kosovo albanų kilmės varžovams. Serbų kilmės M. Arnautovičius įžeidinėjo varžovus ir jų motinas, bet paskui už savo poelgį atsiprašė, tačiau UEFA jam neleido rungtyniauti su Nyderlandais.

Baudiniai. Grupės varžybose buvo paskirta 14 baudinių, tačiau net 6 jų žaidėjais nesugebėjo įmušti. Nepasisekė ir pačiam Garethui Bale`ui bei Alvaro Moratai, Gerardui Moreno, Pierre-Emile Hojbergui, Ruslanui Malinovskiui bei Ezgjanui Alioski.

Kas mūsų laukia aštuntfinalyje?

Velsas – Danija, birželio 26 d., Amsterdamas

Verta pažymėti, kad Velso rinktinė prieš turnyrą pagal koeficientą buvo laikoma prasčiausia A grupės komanda, tačiau iš jos išėjo antru numeriu ir gavo tikrai nugalimą varžovą. Tai viena tų porų, kurioje favoritas yra gana aiškus, tačiau net ir Velso pergalė negalėtų nieko labai nustebinti. Atsiminkime, kad G. Bale`as vis dar neturi nė vieno įvarčio – gal ir jam reikia tiesiog „atkimšti butelį“.

2016 m. Europos čempionate Velsas žengė iki pat pusfinalio, kuriame pralaimėjo būsimiesiems čempionams portugalams, o pakeliui buvo įveikta Belgija.

Šio turnyro Danijos rinktinė dar greičiausiai nėra parodžiusi tikrojo savo veido. Pirmasis mačas su Suomija ir jo baigtis apie danus nepasako nieko. Su Belgija danai žaidė nebloga iki praleisto įvarčio, o trečiasis mačas su Rusija irgi kiek iškrenta iš konteksto, nes jame labiau sugriuvo rusai patys nei juos sulaužė danai.

Italija – Austrija, birželio 26 d., Londonas

Pora su didžiausiu skirtumu tarp koeficientų. Italija kol kas demonstruoja geriausią futbolą šiame turnyre, o Austrija savo rezultatus pasiekė sunkiu darbu ir gynyba. Tiesa, iš austrų irgi matėme įdomių blyksnių, tačiau rungtynėse su olandais jie turėjo mažai šansų.

Gana aiški pora, kurioje greičiausiai išvysime italų dominavimą bei patikrinsime R. Mancini komandos galimybes tvarkytis su kur kas didesniu spaudimu, kai klaidų daryti jau nebegalima.

Austrai pirmą kartą istorijoje Europos čempionate laimėjo rungtynes (net 2), pirmą kartą įveikė grupės etapą ir lemiamose rungtynėse buvo visiškai surakinusi Ukrainos puolimą, bet tuo jų pasikimai šiemet turėtų ir baigtis. Italijos rinktinė turi tiesiog per daug ginklų.

Nyderlandai – Čekija, birželio 27 d., Budapeštas

Visus 9 taškus surinkusi ir ne kartą smagiu žaidimu džiuginusi Nyderlandų rinktinė dažnai aikštėje palieka daug laisvo ploto, kuo kontratakomis savo žaidimą grindžiantys čekai tikrai gali pasinaudoti. Juolab, kad čekai turi ne vieną žaidėją, kurio ūgis siekia 190 cm arba yra arti to, tad ir standartai bus čekų pusėje.

Kita vertus paskutinėse grupės rungtynėse su Anglija čekai atrodė išsikvėpę, bedvasiai ir nelabai norintys pabandyti išplėšti nors lygiąsias. Ar čekai galėjo rinktis varžovus? Sunkiai tikėtina. Olandai pirmose rungtynėse strigo su Ukraina, bet sugrįžus gynėjui Matthijsui de Ligtui  nepraleido nė vieno įvarčio.

Tiesa, pažiūrėjus į įdomiąją statistiką, matome, kad čekai Europos čempionatuose iš grupės išeina kas antrą sykį, o kai išeina – būna fejerverkų: finalas 1996 m. ir pusfinalis 2004 m.

Belgija – Portugalija, birželio 27 d., Sevilija

Geriausia pagal FIFA reitingą pasaulio komanda egzaminuos Europos čempionus, kurie iš grupės išėjo tik su viena pergale ir ta pačia prieš Vengriją. Tiesa, „Euro 2016“ portugalai laimėjo po to, kai iš grupės išėjo su 3 lygiosiomis.

Nors Belgija grupėje laimėjo viską ir praleido vos vieną įvartį, tačiau pergalės prieš Suomiją, Daniją ir Rusiją dar neįtikina tiek, kad belgai jau būtų akivaizdus šios poros favoritai.

Galime ir vėl tikėtis atsargių portugalų, kamuolio kontrolę laukiančių belgų ir daug oro dvikovų, mat abi komandos savo gretose turi rimtų ir tvirtų vyrų, puikiai žaidžiančių galva.

Tai bus ir labai įdomi dviejų individualiai įspūdingų žaidėjų – C. Ronaldo ir Kevino de Bruyne – dvikova. Žiūrint į sudėtį atrodo, kad mažiau silpnų vietų turi portugalai, tačiau Belgijos „auksinė karta“ turi iš esmės paskutinį šansą pasiekti kažką daugiau nei pusfinalis didžiajame turnyre.

Kroatija – Ispanija, birželio 28 d., Kopenhaga

Abi komandos grupėje gerokai strigo, tačiau puikiai sužaidė lemiamus mačus ir pasiekė aštuntfinalį. Nors ispanai yra laikomi akivaizdžiais favoritais, tačiau jų forma prieš giliai gynyboje sėdėjusius švedus bei lenkus tikrai neįtikina net ir turint galvoje tuos penkis slovakams įmuštus įvarčius.

Kroatai čempionatą pradėjo labai slogiomis rungtynėmis su Anglija, kiek pasitaisė žaisdami su čekais ir galiausiai dėka nuostabaus Luka Modričiaus žaidimo susitvarkė su akivaizdžiai mažiau talento turinčia Škotija.

Vis dėlto paskutinis mačas negali būti lakmuso popierėlis vertinant kroatus, mat ne kartą su daugiau sėkmės škotų pusėje rungtynėse viskas galėjo pakrypti į kitą pusę. Ispanai su savo žaidimu irgi lieka sunkiai prognozuojamas X faktorius, mat prastą dieną gali neįmušti net ir iš penkių šimtaprocenčių progų, o gerą dieną siųsti įvarčius su daina.

Prancūzija – Šveicarija, birželio 28 d., Bukareštas

Pora su antru didžiausiu skirtumu tarp koeficientų. Galbūt Prancūzija kol kas nedemonstruoja čempioniško žaidimo, tačiau nepamirškime, kas žaidė pasaulio čempionų grupėje. Talento kiekis aikštėje lenkia šveicarus kelis kartus, juolab, kad šie grupėje laimėjo tik kartą – prieš visiškais tuščius turkus. Prancūzai jau dabar gali pirkti bilietus į Sankt Peterburgą, o Šveicarijos futbolininkai – rezervuotis viešbučius atostogoms.

Taip, atkrintamosiose varžybose nutinka visko ir mažieji silpnieji dažnai sugeba įveikti Galijotus, tačiau Didier Deschampsas jau ne kartą yra įrodęs, kad jo vadovaujama komanda sugeba susitvarkyti su tokiomis rungtynėmis ir tokiais varžovais.

Koją prancūzams gali pakišti tik jie patys, tačiau galingų varžovų jau grupėje užgrūdinti pasaulio čempionai gal ir nėra idealiai veikiantis orkestras aikštėje, bet bent rūbinėje, atrodo, kad tai labi vieninga komanda. Be to pagaliau pramušė ir Karimas Benzema, kas šveicarams nežada nieko gero.

Anglija – Vokietija, birželio 29 d., Londonas

Ar gali būti geriau? Amžini priešai, amžini varžovai, amžinos baudinių serijos. Tai bus vienintelė aštuntfinalio pora, kurioje viena iš komandų žais namuose. Vokiečių pergalė 4:2 prieš Portugaliją buvo užauginusi sparnus jų gerbėjams, tačiau žaidimas su Vengrija ir vėl nuleido ant žemės. Akivaizdu, kad J. Loewo komandoje ne viskas visada vyksta, kaip turėtų, bet būtent Vokietija šiame čempionate atrodo, kaip kone idealus patirties ir jaunimo lydinys.

Anglija savo grupę įveikė nepraleidusi įvarčių, bet įmušusi tik du. Atrodo, kad Garethas Sothgate`as vis dar neranda to tikrojo savo smogiamojo starto vienuoliktuko, o dabar jo laukia vienas didžiausių karjeros išbandymų.

Sunku ir suskaičiuoti, kiek klasikinių rungtynių sužaidė šios dvi komandos tarpusavyje, kiek buvo baudinių serijų, kurias vis tiek laimi vokiečiai. Vienintelė G. Southgate`o komandos viltis – laimėti per pagrindinį laiką.

Švedija – Ukraina, birželio 28 d., Glazgas

Labai įdomi pora. Švedija po nulinių lygiųjų su Ispanija vėliau parodė, kad moka ir atakuoti. Ukraina po pralaimėjimo 2:3 olandams taip ir neparodė, kad gali gerai ir tvarkingai gintis.

Galime sakyti, kad pirmas mačas su olandais šiek tiek iškreipė daugelio nuomonę apie ukrainiečius. Du pelnyti įvarčiai lyg ir rodo didelį potencialą atakuojant, tačiau ne kuris pamiršta, kad jau pirmajame kėlinyje ukrainiečiai turėjo iš vartų traukti bent du įvarčius, bet Fortūna buvo jų pusėje. Vos nepaleistas mačas su makedonais ir sunki kančia lemiamose rungtynėse su austrais tikrai didina žilų plaukų A. Ševčenkos galvoje skaičių.

Švedija kol kas yra viena tvarkingiausių čempionato komandų, kurios vartus kol kas atrakino tik geriausias pasaulio puolėjas Robertas Lewandowskis. Švedai rodo labai pragmatišką, bet įdomų futbolą, o jų jaunasis talentas Alexanderis Isaakas žavi savo talentu. Jei ir šis puolėjas pagaliau suras savo taikiklį, ukrainiečiams bus riesta.