Ypatinga diena „Euro 2020“: amžinų varžovų Anglijos ir Škotijos mačas – jo istorinė reikšmė ir žymiausi susidūrimai

Jau šiandien Europos futbolo čempionato žiūrovų laukia vienos įdomiausių grupės etapo rungtynių. Londono „Wembley“ stadione į akistatą stos varžovai, turintys ilgiausią i seniausią susitikimų istoriją Europos futbole – Anglija žais su Škotija. Tai bus net 115-osios tarpusavio rungtynės šių šalių futbolo istorijoje. Spektaklis, kurio pabaigos neįmanoma prognozuoti.

Pirmajame „Euro 2020“ rate Anglijos futbolininkai gana nuobodžiose rungtynėse po vienintelio Raheemo Sterlingo įvarčio 1:0 palaužė Kroatiją. Škotijos ekipa savo ruožtu žaidė ypač permainingas ir progų kupinas rungtynes su Čekija, bet pasižymėti nesugebėjo ir pralaimėjo 0:2. Tad pergalė Anglijai atvertų kelią į aštuntfinalį, škotams antrasis pralaimėjimas kelią ten jau beveik užkirstų.

Pradžių pradžia

Kaip visi žinome, futbolas atsirado Anglijoje, kur Futbolo asociacija (FA) dar 1863 m. aprašė šio žaidimo taisykles, galutinai atskirdama futbolą nuo regbio. Nuo 1870 m. FA sugalvojo, kad reikia užsiimti ne tik klubiniu futbolo ir po įvairius Škotijos laikraščius išsiuntinėjo įvairius iššūkius, su kvietimais sužaisti tarptautines rungtynes su Anglija

Buvo sužaistos penkerios rungtynės Anglijoje tarp 1970 ir 1972 m., bet nė vienas iš šių mačų oficialiai FIFA nepripažintas. Galiausiai nuspręsta siųsti anglus rungtyniauti į Škotiją, kur 1972 m. lapkričio 30 d. Glazgo kriketo aikštyne „Hamilton Crescent“ stebint 4 tūkst. žiūrovų įvyko pirmos istorijoje tarptautinės futbolo rungtynės. Jos baigėsi lygiosiomis – 0:0.

„Hamilton Crescent“ aikštė egzistuoja iki mūsų dienų ir yra naudojama ne futbolui, o kriketui – kam ir buvo skirta ją įrengus. Čia yra įsikūręs kuklus mėgėjiškas „į šeimą orientuotas“ kriketo klubas „West of Scotland Cricket Club“.

Nuo tos 1972 m. lapkričio dienos Škotijos ir Anglijos rinktinės susitikdavo kiekvienais metais rudenį (išskyrus per abu pasaulinius karus) iki pat 1989 metų. Mačo vieta keisdavosi kas antrus metus tarp Škotijos ir Anglijos. Tiesa, „Hamilton Crescent“ aikštėje šis mačas be pirmojo vyko tik dar dukart – 1874 m., kai škotai iškovojo pirmąją pergalę 2:1 bei 1876 m.

Vėliau Škotijos pusėje jis vykdavo „Hampden Park“ stadione, pastatytame dar 1903 m. Šiame stadione 1937 m. buvo užfiksuotas visų laikų Europos žemyno futbolo rungtynių žiūrimumo rekordas – mačą tarp Škotijos ir Anglijos stebėjo 149 547 sirgaliai. Iki „Wembley“ pastatymo anglai škotus priimdavo įvairiuose stadionuose.

Britų salyno čempionatas

Dar 1884 m. buvo sukurtas Britanijos čempionatas („Britain Home Championship“), egzistavęs lygiai 100 metų – tai seniausias pasaulyje tarptautinis rinktinių turnyras. Jame nuolat žaidė Anglijos, Škotijos, Velso ir Airijos (vėliau – Šiaurės Airijos).

Šiame turnyre paaiškėjo 1950 ir 1954 m. pasaulio futbolo čempionato dalyviai bei išaiškinta, kas pateks į 1968 m. Europos futbolo čempionato atrankos varžybų antrąjį etapą.

Nors turnyre varžydavosi keturios komandos, daugiausiai kartų jį laimėjo anglai (54) ir škotai (41), o airiams (8) ir valams (12) tai pavyko padaryti vos kelis kartus. Anglijos ir Škotijos mačai visada buvo patys laukiamiausi, patys žiūrimiausi ir tuo pačiu keldavo daugiausiai aistrų, ne vienas jų įėjo į istoriją. Apie tokius mačus dabar ir pakalbėsime.

Įsimintiniausi tarpusavio mačai Britanijos čempionato eroje

Tragedija. 1902 m. kovo mėnesį „Ibrox Park“ stadione vykęs mačas įėjo į istoriją kaip tragedija, nusinešusi 25 futbolo gerbėjų gyvybes.

Stadionas buvo pastatytas vos prieš trejus metus ir jame pirmą kartą buvo daugiau nei pusė galimos talpos. Oficialūs duomenys skelbia, kad rungtynes stebėjo apie 68 tūkst. žmonių. Škotijos rinktinei pakako lygiųjų, kad jie taptų Britanijos čempionato nugalėtojais.

Dar pirmajame kėlinyje įgriuvo dalis Vakarų tribūnos ir apie 200–300 žmonių krito po ja ant betoninio paviršiaus. Du žmonės žuvo vietoje, dar 23 mirė vėliau ligoninėje nuo patirtų sužalojimų.

Makabriškiausia tai, kad mačas nebuvo sustabdytas. Policija bijojo, kad pradėjus evakuaciją gali kilti panika, o tai kainuos dar didesnę nelaimę. Apie tai nežinojo nei futbolininkai, nei žiūrovai, rungtynės baigėsi po pilno laiko rezultatu 1:1. Vis dėlto gana greitai tiek Anglijos, tiek Škotijos futbolo vadovai sutarė, kad rezultatas turi būti anuliuotas. Paskirta nauja mačo data. Po mėnesio ekipos žaidė Birmingame, o visos surinktos lėšos paaukotos aukų artimiesiems.

„Wembley“ burtininkai. 1928 m. kovo 31 dieną į „Wembley“ stadioną atvykusi Škotijos rinktinės iškovojo vieną saldžiausių pergalių istorijoje prieš nekenčiamus anglus – 5:1.

Pasakojama, kad Škotijos rinktinės sirgaliai gausiai traukiniais traukė į Londoną, kur vakarą prieš rungtynes Škotijos rinktinės kapitonas Jimmy McMullanas viename barų jiems pasakė: „Eikite į savo lovas, pakiškite galvas po pagalvėmis ir melskite lietaus. Lietus reikštų klampią aikštę, kuri padėtų mažiems škotų puolėjams.“ Iš ryto Londono žliaugė lietus.

Tik prasidėjus mačui jau pirmoje atakoje anglas Billy Smithas sudrebino virpstą, bet 3 min. po idealaus skersuoto perdavimo galva įmušė Alexas Jacksonas. Anglai gana sėkmingai stabdė svečių atakas, kol 44 min. įvartį pelnė Alexas Jamesas.

Antrojo kėlinio 45 min. iki šiol vadinamos vienomis įspūdingiausių Škotijos futbolo istorijoje. Puikiai kraštais žaidė škotai siuntė kamuolius į britų baudos aikštelę, kur A. Jacksonas pasižymėjo dar du kartus (65 ir 85 min.), o A. Jamesas įmušė 74 min. Tik priešpaskutinę mačo minutę Bobas Kelly baudos smūgiu įmušė paguodos įvartį Anglijai.

Škotijos rinktinei prilipo „Wembley“ burtininkų pravardė, nors daugiau niekada ši komanda tokios sudėties aikštėje nebepasirodė.

Didžiausia pergalė. Įspūdingas Britanijos čempionatas sužaistas 1960–1961 m., kai keturis komandos per 6 rungtynes įmušė net 40 įvarčių – vidutiniškai po 6,66 per mačą.

Anglijos rinktinė, savo sudėtyje jau turėjusi kelis žaidėjus, kurie 1966 m. taps pasaulio čempionais, paskutinėse turnyro rungtynėse 1961 m. balandžio 15 d. sutriuškino Škotiją net 9:3. Tai yra rezultatyviausias komandų visų laikų dvikova, atskiroms rinktinėms pasibaigusi rekordine pergale ir skaudžiausiu pralaimėjimu.

Vėliau pasaulio čempionu tapęs Jimmy Greavesas šiame mače pelnė 3 įvarčius, o turnyre iš viso surinko 7. Rungtynes „Wembley“ stadione stebėjo apie 100 tūkst. žmonių, tarp kurių buvo ir karalienė Elžbieta II.

Pasaulio čempionai. Anglija buvo tapusi pasaulio čempione vos prieš metus ir nepralaimėjusi net 19 rungtynių iš eilės, kai 1967 m. balandžio 15-ąją ir vėl „Wembley“ juos škotai įveikė 3:2.

Škotijos rinktinėj žaidė keli Glazgo „Celtic“ žaidėjai visai neseniai laimėję Europos taurę, tačiau neabejotini mačo favoritai vis tiek buvo anglai. Vis dėlto Denisas Law ir Robertas Lennoxas pelnė du įvarčius per 12 pirmųjų minučių.

Johnas Charltonas rezultatą sušvelnino tik 84 min., bet netrukus Jameso McCalliogo įvartis padidino škotų persvarą iki 3:1. Geoffrey Hurstas pelnė dar vieną įvartį netrukus, tačiau pasaulio čempionai prarado savo nenugalimumo aurą, o Škotijos rinktinės sirgaliai savo ekipą paskelbė neoficialiais pasaulio čempionais.

Išnešti vartai. 1973 m. škotų ir anglų mačas „Wembley“ stadione atkreipė valdžios dėmesį į vis labiau augantį futbolo chuliganizmą Didžiosios Britanijos stadionuose.

Škotija išvykoje 2:1 pasiekė pergalę dėka Kenny Dalglisho ir Gordono McQuenno įvarčių, taip užbaigdama Anglijos rinktinės trenerio Dono Revie trejus metus trukusią karjerą rinktinės trenerio poste.

Tačiau labiausiai mačas atsimenamas dėl škotų sirgalių elgesio po jo. Po finalinio teisėjo švilpuko anglai spruko į rūbinę, o švenčiantys škotai užplūdo aikštę, gabalais lupo stadiono veją, sulaužė vienus iš vartų. Tiesa, tai sunku pavadinti riaušėmis, mat aikštėje buvo kone vien škotai, tačiau nuostoliai buvo padaryti nemaži.

Kaip minėta, 1984 m. Britanijos čempionatas žlugo. To priežastys – mažas rungtynių, neskaitant Anglijos ir Škotijos susitikimo, lankomumas, didėjantis chuliganizmo pavojus ir Anglijos rinktinės noras žaisti su „stipresniais“. Įdomu, kad tik 1983 m. Anglija tarpusavio mačų įskaitoje su škotais pagal pergales išsiveržė į priekį. Nors mažesnė gyventojų skaičiumi, kur kas kuklesnė sportiniais pasiekimais, bet Škotija laimėdavo dažniau.

Penkerius metus dar vyko naujos „Rous Cup“ pavadinimo varžybos, bet nuo 1989 m. tradicija kasmet anglams ir škotams sužaisti rungtynes išnyko.

Europos čempionatas

Ne kartą svarstyta, ar Anglijos ir Škotijos priešprieša šiais laikais yra tikra priešprieša. Žinoma, škotams, ypač labiau nacionalistinių pažiūrų piliečiams, iki dabar Anglija yra vienas svarbiausių priešų. Vis dėlto anglams futbolo pasaulyje didesnės svarbos priešprieša egzistuoja su Argentina ar Vokietija.

Nepaisant tokių pasvarstymų šiame čempionate įvyksiantis mačas tikrai bus išskirtinis, mat tai bus tik antras kartas šių komandų tarpusavio mačų istorijoje, kai teks žaisti didžiajame futbolo turnyre.

Lyg tyčia pirmą kartą burtai amžinuosius varžovus suvedė 1996 m. Europos čempionate, kuris vyko būtent Anglijoje. Visos trys A grupės rungtynės vyko sename gerame „Wembley“ stadione, tad čia pirmą sykį nuo 1988 m. apsilankė ir škotai.

Žinoma, komandų pajėgumas buvo skirtingas, o ir sirgalių lūkesčiai – kitokie. Škotams tai buvo tik antras Europos čempionatas istorijoje po dalyvavimo 1992 m. Tuo tarpu Anglija su nekantrumu laukė namo grįžtančio futbolo.

Anglijos rinktinė grupės varžybas atidarė lygiosiomis 1:1 su Šveicarija, o Škotija pirmajame mače gana netikėtai lygiosiomis 0:0 sužaidė su Nyderlandais. Įdomu, kad pradėjus prekybą bilietais į škotų ir anglų susitikimą jų nebeliko vos per dvi dienas – susidomėjimas buvo milžiniškas, o lygiosios abiejų ekipų pirmajame mače tik padidino pergalės kainą.

Prieš mačą Londone škotų nacionalinis himnas „Flower of Scotland“ buvo garsiai ir gausiai nušvilptas, bet pirmajame kėlinyje geresnių progų įvarčiams turėjo būtent svečiai. Vis dėlto pirmos 45 min. baigėsi be įvarčių.

Rezultatyviausiu turnyro žaidėju tapęs Alanas Sheareris įmušė pirmąjį mačo įvartį galva 53-ąją minutę po puikaus perdavimo iš krašto, kuris praskriejo visiems gynėjams virš galvų, o puolėjas pirmas iššoko prieš besileidžiantį kamuolį. Škotai galėjo išlyginti rezultatą baudiniu – 76-ąją minutę baudos aikštelėje pargriovus Gordoną Durie prie 11 metrų žymos stojo Gary McCallisteris. Vis dėlto Davidas Seamanas atmušė baudinį, sukeldamas begalinį anglų džiaugsmą.

Jau po trijų minučių krito vienas gražiausių įvarčių Europos čempionatų istorijoje. Škotijos klube Glazgo „Rangers“ tuo metu žaidęs Paulas Gascoigne`as anglų kontratakoje gavo ne patį patogiausią perdavimą iš komandos draugo netoli baudos aikštelės. Kamuolys prieš pat puolėją atšoko nuo žemės, bet P. Gascoigne`as ore jo nestabdydamas permetė škotų kapitonu Alainui Geigeriui virš galvos, o kamuolius nespėjus nukristi ant žemės už varžovo nugaros galingu smūgiu nukreipė jį į vartus.

Išskirtinį įvartį puolėjas ir atšventė ypatingai. Atsigulęs ant žolės Gazza atlenkė galvą į viršų, o komandos draugas jam gertuve plovė burną. Tai buvo vadinamosios „dantisto kėdės“ imitacija.

Šio šventimo istorija prasideda dar prieš Europos čempionatą, kai Anglijos futbolininkai viešnagės Honkonge metu gavo laisvą vakarą ir visi smarkiai padaugino alkoholio. Jau kitą rytą Anglijos laikraščių pirmieji puslapiai mirgėjo vakarėlio nuotraukomis su girtais futbolininkais. Buvo rašoma, kad barmenai tiesiog pylė alkoholį į atviras žaidėjų burnas – toks alkoholio vartojimo būdas angliškai vadinosi „Dentist Chair“.

1996 m. Europos čempionatą škotai taip ir baigė grupėje, o Anglija pusfinalyje 1:1 sužaidė su Vokietija, bet pralaimėjo jai 5:6 per baudinių seriją. Lemiamo baudinio nepataikė dabartinis rinktinės treneris Garethas Southgate`as.

Kiti susitikimai

Škotijos rinktinė pastaraisiais metais nepasižymėjo didesniu pajėgumu ir ne reta būdavo rimta ir veikiama varžovė net lietuviams, tad anglams prilygdavo retai.

Nuo 1996 m. Škotija prieš Angliją laimėjo vos veną mačą iš 7, kai komandos tarpusavyje žaidė atrankoje į 2000 m. pasaulio čempionatą. Škotijoje 2:0 laimėjo anglai, o Londone pergalę 1:0 šventė škotai.

2013 m. draugišką mačą Londone anglai laimėjo 3:2, po metų Glazge svečiai šventė pergalę 3:1.

Atrankoje į 2016 m Europos pirmenybes Londone anglai laimėjo 3:0, o Škotijoje rungtynės baigėsi lygiosiomis 2:2.