Didžiausi „Euro 2020“ grupės etapo nusivylimai

Europos futbolo čempionato grupės varžybos baigėsi, o stipriausios 16 rinktinių tęsia kovas dėl taurės ir amžinos šlovės. Tęsia jau nebe visos, tačiau šiame tekste pakalbėsime apie tas ir tuos, kurie labiausiai mus nuvylė arba nepateisino didelių dėtų vilčių grupės etape.

Turkijos rinktinės krachas

Turkijos rinktinės amžiaus vidurkis buvo vienas mažiausių visame čempionate, tačiau tai buvo matoma ne kaip minusas, o kaip komandos stiprybė. Nuo 2020 m. rugsėjo iki „Euro 2020“ pradžios turkai buvo pralaimėję tik 2 mačus iš 14-os (abusyk – Vengrijai) ir į čempionatą važiavo kaip antra geriausia A grupės komanda tiek pagal bukmekerių, tiek pagal futbolo ekspertų prognozes.

Komandos pagrindą sudarė veteranas Burakas Yilmazas, ką tik su „Lille“ klubu tapęs Prancūzijos čempionu ir vienu geriausių „Ligue 1“ snaiperių, du jo bendraklubiai – Zeki Celikas ir Yusufas Yazici – „Juventus“ rungtyniaujantis gynėjas Merihas Demiralas, puikiai „Leicester City“ pritapęs Caglaras Soyuncu, vienas „AC Milan“ lyderių Hakanas Calhanoglu bei taip pat „Leicester“ vis geriau atrodantis Cengizas Underas.

Kompanija gal ir ne pirmo ryškumo žvaigždžių, tačiau tikrai įdomių žaidėjų, su kuriai buvo ir ne vienas Turkijos pirmenybėse ar silpnesniuose Europos klubuose žaidžiantis, bet vis daugiau dėmesio į save atkreipiantis talentas. Komandą treniravo Turkijos futbolo legenda Senolas Gunešas, atvedęs rinktinę į 2002 m. pasaulio čempionato bronzos medalius.

Vis dėlto tikros komandos „Euro 2020“ mes nematėme. Turkai su Italijos rinktine atidarė pirmenybes Romos olimpiniame stadione ir pirmajame kėlinyje atrodė tiesiog „sudegę“. Trūko visko – žibančių akių, kovingumo, techniškumo, tikslumo ir turkai buvo tiesiog suvalgyti. Pirmose rungtynėse bent kažkiek futbolo, kuris kėlė italams problemų, iš turkų pamatėme tik po antrojo „Azzurri“ įvarčio 66-ąją minutę, kai S. Gunešo kapela jau buvo pasmerkta.

Jeigu pirmojo mačo sindromą galime bandyti pateisinti patirties trūkumu, antrajame mače su kur kas silpnesniu Velsu turkai ir vėl neparodė nieko išskirtinio. Šįkart Turkijai padėjo ir vieta, mat mačas vyko Azerbaidžano sostinėje Baku, kurio stadione buvo tikrai daugybė turkų sirgalių, tad „Ay-Yildizlilar“ žaidė kone namuose. Visa tai baigėsi dviem sausais Velso įvarčiais.

Irfanas Kahveci savo įvarčiu Šveicarijai trečiose rungtynėse išgelbėjo Turkiją nuo visiškos gėdos ir blogiausio visų laikų pasirodymo Europos čempionatuose, tačiau šis įvartis mažai ką guodė. Šveicarai jau pirmavo 2:0, tad I. Kahveci tik šiek tiek sušvelnino duobėtą Turkijos vežimo kelionę namo.

Trys pralaimėjimai, vienas pelnytas ir 8 praleisti įvarčiai bei blogiausios „Euro 2020“ komandos vardas – ne to tikėjosi Turkijos žaidėjai ir sirgaliai, ne to tikėjomės ir mes, futbolo gerbėjai.

Ukrainos rinktinė

Negalima sakyti, kad Ukrainos rinktinė yra didelis nusivylimas, nes ukrainiečiai pateko į „Euro 2020“ aštuntfinalį, tačiau iš Andrejaus Ševčenkos auklėtinių mes tikėjomės tikrai daugiau.

Pirmose C grupės rungtynėse Ukraina egzaminavo Nyderlandų rinktinę ir tai buvo tikrai smagus atviro futbolo mačas, kokie patinka daugeliui, ypač neutralių futbolo mėgėjų. Vis dėlto tie 2 ukrainiečių pelnyti įvarčiai į Franko de Boero komandos vartus sukūrė kiek neteisingą įspūdį apie ukrainiečius.

Panagrinėjus mačą giliau matome, kad olandai jau po pirmojo kėlinio galėjo džiaugtis 2–3 įvarčių persvara, bet stringant užbaigimui neįmušė nė vieno. Ukrainiečiai gerai sužaidė gal 20 pirmųjų minučių, o vėliau atrodė vis prasčiau, kol galiausiai per pirmas 15 minučių antrajame kėlinyje praleido du olandų įvarčius.

Taip, Andrejaus Jarmoilenkos įspūdingas įvartis atrodė labai gražiai ir pažadino ukrainiečius, o sutrikę olandai netrukus neapsigynė nuo Romano Jaremčuko standartinės situacijos metu, tačiau abu įvarčiai krito ne dėl to, kad Ukraina tuo metu buvo geresnė komanda. A. Jarmoilenka įmušė tik dėl savo individualaus meistriškumo, R. Jaremčukui pasisekė atsidurti laiku ir vietoje – tai nebuvo rungtynių padiktuoti įvarčiai.

Būtent šis „stebuklingas“ ukrainiečių sugrįžimas į rungtynes dvikovoje su grupės favoritais sukūrė apie A. Ševčenkos auklėtinius ypatingą aurą, kurios ukrainiečiai kol kas nepateisino. Ukraina įveikė Šiaurės Makedoniją, komandą, prieš kurią nelaimėti neturėjo teisės, nors ir šio mačo antrajame kėlinyje vos nepaleido. Bet pergalė yra pergalė. Trečiose rungtynėse su Austrija, kuriose sprendėsi kelialapių į aštuntfinalį likimas A. Ševčenkos kariauna buvo visiškai suvalgyta. Taip, austrai įmušė tik kartą ir laimėjo 1:0, tačiau jie nuo pirmos iki paskutinės minutės visiškai kontroliavo mačą ir ukrainiečiai buvo tiesiog apžaisti tiek taktiškai, tiek aikštėje.

Pralaimėjimas austrams lėmė, kad Ukraina liko laukti ir tikėtis kitų rinktinių dovanų ir sulaukė jų iš Slovakijos ir Ispanijos. Įdomu, jog kalbama, kad ukrainiečių fizinio parengimo treneris Vitalijus Kulyba yra gana „žalias“ ir visiškai nepataikė su komandos formos parengimu „Euro 2020“, todėl žaidėjai buvo tokie išsikvėpę lemiamame mače su austrais.

Slovakijos sugriuvimas

Slovakijos rinktinė po pirmųjų dviejų turų atrodė kaip viena didesnių turnyro staigmenų – pergalė prieš Lenkiją ir lygus, nors ir pralaimėtas, mačas su Švedija leido Mareko Hamšiko kompanijai paskutiniame mače su Ispanija net ir pralaimėti bei vis tiek pasiekti aštuntfinalį.

Tačiau tai, kas nutiko birželio 23-ąją Sevilijoje slovakai dar ilgai sapnuos savo košmaruose. Martinas Dubravka atrėmė 11 m baudinį, bet vos po kelių minučių įsimušė patį komiškiausią įvartį į savus vartus, kai po smūgio į skersinį aukštai pakilusio kamuolio nesugebėjo nukreipti į užribį, o lyg tinklininkas pasiuntė į savo vartus.

Galbūt ir ispanų pasirodymas pirmuose dviejuose mačuose tiek mus, tiek slovakus kiek užliūliavo, jog mes tikėjome, kad Slovakija gali kone laimėti. Penki sausis įvarčiai ir jau kone gulinčio varžovo spardymas – taip atrodė Luisio Enrique auklėtinių žaidimas ir slovakų triuškinimas.

Tie penki praleisti įvarčiai palaidojo slovakų viltis kautis aštuntfinalyje ir bilietą tolyn padovanojo Ukrainai.

Žaidėjai

Garethas Bale`as – nė vieno įmušto įvarčio, nerealizuotas 11 m. baudos smūgis ir kelionė namo po pralaimėjimo 0:4 aštuntfinalyje Danijai. Nors Velsas kol kas abiejuose savo Europos čempionatuose pasiek atkrintamąsias, bet iš didžiausios savo žvaigždės tikrai tikėjosi daugiau. „Real“ vis dar priklausantis puolėjas atliko vieną rezultatyvų perdavimą ir buvo labai pastebimas mače su Turkija, bet ši tapo prasčiausia turnyro komanda. Visą kitą laiką G. Bale`as švaistė progas ir nebuvo tas tikrasis komandos lyderis.

Harry Kane`as – galbūt anglų kapitonas dar pasitaisys, tačiau „Tottenham“ klubo lyderis ir viena didžiausių „Premier“ lygos žvaigždžių čempionate lieka tuščias. Sunku greitai net atsiminti bent vieną H. Kane`o turėtą progą, kartas atrodo, kad puolėjas žaidžia per toli nuo vartų, o tas bandymas apsimesti saugu komandai kol kas duoda mažai naudos.

Alvaro Morata – ispanas neįmušė baudinio, iššvaistė jau visą krūvą progų ir iš sirgalių net sulaukė grasinimų šeimai. Paskutinis aspektas tikrai yra nepateisinamas, tačiau puolėjo žaidimas šiame čempionate kol kas tikrai nusipelnė daug kritikos. Vėlgi, ispanas gali pasitaisyti, tačiau mes puikiai žinome, kiek įprastai progų jam reikia įvarčiui pasiekti, tad jo žaidimą net sunku vadinti nusivylimu. Veikiau – normalia praktika.

Kylianas Mbappe – „Kylianą Mbappe gali sustabdyti tik pats Mbappe“, – taip yra sakęs prancūzų treneris Didier Deschampsas ir jo žodžiai kol kas atrodo pranašiški. Jaunasis prancūzų puolėjas kol kas turi nulį įvarčių grafoje ir dažnai užstringa varžovų gynyboje, kad ir kaip greitai bėgtų. Prancūzija gali tik džiaugtis, kad pagaliau užsikūrė Karimas Benzema.

Teisėjai

Kalbant bendrai, teisėjavimo lygis šiame Europos čempionate tikrai yra aukštas, tačiau buvo keli teisėjų pasirodymai, sukėlę skandalus ar bent privertę gerokai kraipyti galvas.

Ovidiu Hateganas. Teisėjas, vadovavęs Lenkijos ir Slovakijos susitikimui, parodė pirmąją čempionato raudoną kortelę, kai išsiuntė iš aikštės Grzegorzą Krychowiaką, parodydamas jam antrąją geltoną kortelę. Po šešių dienų tas pats teisėjas Velso rinktinės žaidėjui Ethanui Ampadu mače su Italija ištraukė tiesioginę raudoną kortelę už užlipimą varžovui ant čiurnos.

Abu sprendimai atrodo gana abejotini ir per griežti. Lenko atveju tikrai buvo galima apsiriboti įspėjimu, velsiečio – geltona kortele.

Clementas Turpinas. Vienas blogiausių rungtynių suteisėjavęs „Euro 2020“ arbitras kritikos nusipelnė už mačą tarp Rusijos ir Danijos. Prancūzas 65-ąją minutę pasigailėjo ruso F. Kudriašovo, kai šis laikydamas varžovą už marškinėlių stabdė labai pavojingą Danijos rinktinės ataką. Po kelių minučių C. Turpinas skyrė 11 m baudinį į Danijos rinktinės vartus už labai smulkų ir nežymų atakuojančio ruso prilaikymą. Nenuostabu, kad šiemet Europos lygos finale švilpęs prancūzas po grupės etapo savo pasirodymą čempionate baigė.

Antonio Mateu Lahozas. Na ir paskutinis nusivylimas, kalbant apie teisėjus. Bene labiausiai patyręs „Euro 2020“ arbitrų korpuso narys, šių metų Čempionų lygs finalo teisėjas per lemiamas F grupės rungtynes tarp Portugalijos ir Prancūzijos švilpė tiesiog skandalingai.

Jei 28-ąją min. skirtas baudinys už vartininko pražangą yra tikrai pagirtinas, tai kiti ispano sprendimai vertė kraipyti galvą. Antrasis baudinys skirtas už gana lengvą kovinį kontaktą tarp Kylianno Mbappe ir portugalo gynėjo, prancūzui visu savo kūnu bandant teisėją įtikinti, kad prieš jį buvo prasižengta. Rungtynių pabaigoje A. Lahozas neskyrė akivaizdaus dar vieno baudinio į portugalų vartus, kai ties baudos aikštelės linija buvo nugriautas Kingsley Comanas. Tai buvo kur kas akivaizdesnė pražanga nei epizode su K. Mbappe, vienintelis klausimas – padaryta baudos aikštelėje ar už jos.

Įdomu, kad A. Lahozas po grupės varžybų savo pasirodymą „Euro 2020“ irgi baigė. 

Rusijos rinktinės sirgaliai

Pirmose B grupės rungtynėse Belgijos rinktinė lankėsi Sankt Peterburge, kur prieš mačą visi belgai pritūpė ant vieno kelio, išreikšdami palaikymą „Black Lives Matter“ judėjimui. Rusijos rinktinė nusprendė to nedaryti.

Nekritikuosime ir neteisime rusų už jų pasirinkimą, nes tai tikrai yra kiekvienos rinktinės ar žaidėjo reikalas, tačiau gausus rusų sirgalių švilpimas belgų atžvilgiu skambėjo bjauriai.

UEFA ir šios užsispyrimas

Prieš paskutines F grupės rungtynes tarp Vokietijos ir Vengrijos rinktinių Miuncheno „Allianz“ arenoje šio miesto valdžia nusprendė stadioną prieš mačą nuspalvinti LGBT spalvomis. Birželis yra LGBT palaikymo mėnuo, o vokiečiai tuo pačiu norėjo išreikšti ir savotišką protestą prieš Vengrijos politiką, nukreiptą prieš šalies mažumų atstovus.

UEFA uždraudė tai padaryti ir visoje Europoje kilo nemažas skandalas bei daugybė pasipiktinimo. UEFA savo sprendimą motyvavo organizacijos taisyklėmis, draudžiančiomis politinius, religinius ir kt. pareiškimus, tačiau įdomu, kad priklaupti ant kelio ir palaikyti BLM judėjimą organizacija leidžia.

Dar daugiau kritikos UEFA sulaukė, kai pasirodė pranešimai, jog prieš aštuntfinalio mačą tarp Velso ir Danijos, kuris vyko Amsterdame, apsauga sirgaliams į stadioną draudė įsinešti mažas LGBT vėliavėles. Tiesa, informacija apie draudimą dar nėra oficialiai patvirtinta, o pati UEFA tai neigia.